Very French Gangsters
Kai visi vaikai dar buvome pypliai, kažkurią dieną tėvai mus paliko namie visai vienus. Ką veikėm? Mes visą kiaurą dieną nuoširdžiai sėdėjom virtuvėj: aš skutau morkas, sesė su broliu tarkavo, ir spaudėm morkų sultis, dar per ‘merliuką’, skutom-spaudėm-gėrėm visą dieną, kol namai skendėjo vien morkų likučiuose, o mes tėvus pasitikom oranžiniais kaltais veidais ir sudeginta tarkavimo mašina. Nuo pat mažumės morkų sultys...
Knygų iššūkis: Miranda July „No One Belongs Here More Than You“
Keistu vadinamą Mirandos July filmą „Aš ir tu, ir kiti“ žiūrėjau ne kartą. Ir net galvojau, kad arba abu mes keisti, arba jis visiškai normalus, šiltas, apie meilę, persismelkęs naiviu seksualumu, apie tikrus ir nuoširdžius kasdieninius nutikimus, kurie, pasakojami vienas kitam paprastai, lyg tarp kitko, dažnai mūsų akyse nesirodo labai svarbūs. Nors gal yra, net labai! O man...
Louis Garrel vs. Michael Pitt
Kai draugė vienoje Paryžiaus kavinėje man emocingai pasakė – žinai, mačiau kaip Louis Garrel važiavo dviračiu ir ne vienas, - įkvėpė - jis vežėsi dailią merginą!, nusišypsojau prisiminusi, kaip visoms jis krito į akis. Tikra tiesa, labai charizmatiškas, dailus, įdomus ir gundantis šis jaunasis prancūzų aktorius, daugelyje filmų pasirodantis mylimojo, meilužio, širdžių daužytojo ar vilioklio amplua, lėtai...
Raudonos lūpos
Jau beveik savaitę pabundu Kaune. Koks netikėtas šis miestas! Gal dėl to, kad miegu ne savo lovoje, jaučiuosi tarsi išvykusi atostogauti į kitą šalį, kur viskas stebina. Čia norisi fotografuoti Kauno soborą, nes jis primena netikėtą kelionę į Stambulą, čia tiek daug kepyklėlių su skaniausiomis bandelėmis ir Eifelio bokštais ant meniu, čia šiltai rankas spaudžia...
Mano filmai apie meilę / Kino Pavasaris 2012
Vietoj pusryčių kavos jau po truputį kankina mintys, kad kažką pamiršau ir dėl to „Kino pavasaris“ sugrius, o atėjusi į darbą suprantu, kad nesu viena esu tokia – visi neišmiegoję, bet turintys jėgų kaip niekad. Ir net jei šiandien sakysi, kad aš esu per didelė optimistė ir svajotoja, vistiek užsimerkusi teigsiu, kad dirbu svajonių darbą,...
Žydinčios akys
Labas rytas, sako man moteris, tiesdama gražiausių pavasarinių gėlių puokštę, o aš sutrikusi klausiu: nuo ko jos? Negaliu sakyti, nusijuokia moteris, ten yra raštelis! “Kino pavasario gėlėms“ ir tik tiek, be vardo, be užuominos, be jokio slapto ženklo! Kokia dieviška puokštė, tinka ant mano darbo stalo betvarkės, tinka prie rožinio dramblio ir rožinių lipnių lapelių,...
Pavasarinė Clémence Poésy
Mano darbe sniego užuolaidos puošia langus, per purų sniegą nieko nesimato, vos praveriam langą, o snaigės krenta į vidų, ant stalo, ant užrašų knygelės, į kavą, ant Milkos šokolado! Džiaugiuosi, kai leidžiantis Tauro kalnu man sninga už apykaklės, džiaugiuosi, kai ryte anksti pakilę malonūs darbininkai barsto smėlį, valo laiptelius, o aš vis tiek slysteliu beveik...
Vėlyvieji pusryčiai Studio 9
Sekmadienio rytai išaušta patys ramiausi, tuomet taip gražu vaikščioti po miegantį, bundantį, tingintį, šeimyninį, lėtą Vilnių. Eiti rytais su mylimuoju, su draugėmis arba visiems kartu – paplepėti, pamatyti, pasidžiaugti ir kavos. Pavasarį gražūs pasivaikščiojimai, kai jis pirmą kartą paima mano ranką, vasarą išeiname taip anksti, kad dar net truputį vėsu, oda pašiurpsta nuo ryto gaivos,...
„Išauš ir mūsų diena“ / Žiemos Ekranai 2012
Yra aktorių, kurie kiekviename filme žavi, prikausto dėmesį, intriguoja vien savo žvilgsniu, kurie turi tiek charizmos ir jėgos, ir ne, čia ne apie Johnny Depp. Dėl Vincent Cassel galėčiau pėstute išlėkti ir per didesnius šalčius nei dabar – naktį, po darbo, per pasiutusį šaltį, per speigus, besidžiaugdama, kad kumštinės pirštinės tokios storos ir kad batai...
„Orli“ / Žiemos Ekranai 2012
Nors sakiau, kad bijau vakarieniauti viena, į kino teatrą eiti vienai, atvirkščiai, netgi labai patinka. Niekas nekalbina, gali žiūrėti ir juoktis viena sau, gali užsnūsti, jei ima miegas, gali spėliot savo pabaigas, gali spėlioti, prie ko atsisėsi atėjusi į seansą. Todėl ramaus sekmadienio vakarą viena išsiruošiau į „Žiemos Ekranus“, padūsavusi truputį, kad gaila, jog filmų...
Nedidelės baimės
Sėdime kavinėje, skaniai vakarieniaujame, be žodžių, lėtai stebėdami aplinką, akimis parodau - pažiūrėk į merginą, sėdinčią kampe. Ji viena, jauna, stilinga, liūdnų akių, susimąsčiusi, besidairanti, bet nieko nematanti, vos vos paragavusi salotų, lūpas suvilgiusi vynu, nevalingai liečianti aukštą žvakę, kuri savo šiluma visai nešildo ledinių merginos pirštų. Kaip manai, ar ji nelaimingai įsimylėjusi – mums patinka...
Miegančioji gražuolė
Kai visą savaitgalį buvau rami, susidėliojau visos savaitės planą, ką reikės padaryti ir ką nuveikti, ką skubiai, kas palauks, su kuo pietauti, pusryčiauti, kam rašyti laiškus, ką sveikinti gimtadienio proga, ką išlydėti, su kuo susitikti naktiniams paplepėjimams, su kuo susipažinti, kokias knygas skaityti prieš miegą – kai viskas taip sudėliota, norėjosi greit padaryt kažką ne...
